žmogiškosios būties apmąstymas / Antanas Maceina
Vilnius: Vyturys, 1997. 293 p. serija Ad Se Ipsum

būklė: gera, padilę viršelio krašteliai

Ši studija yra autoriaus bandymas duoti teistinio egzistencializmo apmatus. Egzistencializmu šiandien yra vadinama toji filosofijos srovė, kurios problemų centre stovi ne tiek amžinoji žmogaus esmė, kiek laikinis ir žemiškasis jo buvimas. Ilgaamžiai esmės nagrinėjimai mums davė puikią žmogaus apibrėžtį, žinomą jau nuo Aristotelio laikų: žmogus yra protingas gyvūnas — animal rationale. Tačiau čia pasiliko neatsakytas kausimas, o kaipgi būna šis protingas gyvūnas, kokia yra jo būtis šioje tikrovėje, kuriai yra skirta aną amžinąją esmę nešti, apreikšti ir skleisti. Į šį klausimą atsakyti, surasti esmines egzistencijos savybes, kurios žmogų skirtų nuo bet kurio kito padaro, kaip tik ir ryžosi pastaroji dar visai jaunutė dabarties filosofija, gavusi egzistencializmo vardą. Be abejo, jis yra tik gimininė žymė. Jis išreiškia tik bendrą šios srovės susidomėjimą žmogiškojo buvimo problematika, neatskleisdamas po juo slypinčių šakų bei šakelių specifinio atsakymo, kurį jos duoda į didįjį egzistencijos klausimą. Buvimas pats savyje yra neutralus. Padaryti jį išeities tašku savam mąstymui turi teisės kiekvienas. Tačiau nebebus neutralūs tie atsakymai, kuriuos mums atneš buvimo sklaida. O nuo jų kaip tik ir priklausys, į kokią srovę ar srovelę įsijungs mūsų mintys. „Jobo drama" taip pat mėgina susimąstyti ties žmogiškąja šios tikrovės būtimi. Buvimo klausimą ji taip pat stato į savo svarstymų centrą. Tuo būdu ji įsijungia į dabarties pastangas buvimo sklaidoje rasti atsakymą, kas yra žmogus.